skardas

1 skar̃das sm. (4) 1. Š, Rtr, BŽ107, DŽ, Jnš, Zr, Vdšk, Ln aidas, atbalsis, atgarsis: Kai surinka kas, skar̃das eina per girią, laukus J.Jabl. Miške skar̃das eina, tai i girdžias Rgv. Pagadoj geresnis skar̃das Ds. Aida skar̃das Sv. Ausyse gaudžia baugus pūgos skardas J.Bil. Dainelė – kaip tolimo dalgio skardai B.Sruog. Piemenys olioja – skardas plaukia, vinguriuoja, kol nuplaukia rš. Leisi skardelį per žalias gireles, liesi gailias ašarėles per sraunias upeles LTR(Pnd). Skardžiau skardẽlį bėru žirgeliu, pravirkdžiau panelę pirmu žodeliu (d.) Ds. | prk.: Tavo žodžiai pražvagės be skar̃do, kaip žvaguliai pievoj BM450. Tik liūdnas skardas praeities prašnekęs gilumoj širdies Mair. 2. skardėjimas, garsas: Trimitų skar̃das DŽ¹. Giria buvo pilna visokių skardų ir kvapų rš. Prietėmyj einam savo darželin, užgirstam siaudžiant varpų skardẽlį BM410(Kp). | prk.: Visur aidėte aida lietuvių kalbos skardas rš. 3. garsas, gandas: Paėjo skar̃das, ka vaikas rado pinigų Brž. Ne tik miške nuo vėjo skardas, bet ir tarp žmonių skar̃das eina Pl. Ir eis mūsų skar̃das par visą pasaulį, ir gyvensi tu, močiule, par devynis amžius A.Baran. Jau kiek anksčiau buvo pralėkęs tarp jų neaiškus skardas apie išsivadavimą J.Bil.